Velykos 2025, 2026 ir 2027
Tarp visų svarbiausių metinių švenčių, Velykos Lietuvoje užima aukštą vietą ir jų metų kasmet yra suteikiamos dvi visuotinės nedarbo dienos – Velykų Sekmadienį ir Velykų Pirmadienį.
| Metai | Data | Diena | Šventes |
|---|---|---|---|
| 2025 | balandis 20 d. | sekmadienis | Velykos |
| balandis 21 d. | pirmadienis | Velykų antroji diena | |
| 2026 | balandis 5 d. | sekmadienis | Velykos |
| balandis 6 d. | pirmadienis | Velykų antroji diena | |
| 2027 | kovas 28 d. | sekmadienis | Velykos |
| kovas 29 d. | pirmadienis | Velykų antroji diena | |
| Slinkite į puslapio apačią, norėdami sužinoti ankstesnių metų datas. | |||
Lietuvoje vyrauja Romos Katalikų tikėjimas, todėl Velykų tradicijos yra panašios kaip ir kitose Katalikiškose šalyse, ypatingai Slavų tautose ir kaimyninėje Lenkijoje. Tuo pačiu Velykų šventimas Lietuvoje vyksta daugybę unikalių būdų.
Velykų sezonas prasideda Gavėnios laikotarpiu, kai iki Velykų Sekmadienio lieka 40 dienų, o Šventą Velykų savaitę yra vykdoma daugybė ypatingų mišių. Mišios yra laikomos Palmių Sekmadienį, kurio metu yra minimas Pergalingas Kristaus įžengimas į Jeruzalės miestą, o taip pat ir Šventą Trečiadienį, kuomet Judas išdavė Jėzų; Didįjį Penktadienį, kuomet Jėzus mirė nukryžiuotas ant kryžiaus; Šventąjį Šeštadienį, kuomet Jėzaus kūnas buvo nugabentas į kapą; ir Velykų Sekmadienį, kuomet Jis prisikėlė iš kapo.
Palmių Sekmadienį, Lietuviai gamina „verbas“, į kurias dažniausiai įdedama gluosnio šakelių, lapų, vytelių ir džiovintų gėlių, kurios atstoja palmių šakas, kadangi atšiauriame šiauriniame klimate palmės neauga.
Didžiojo Ketvirtadienio metu, Lietuviai kruopščiai valo savo namus. Tai tarsi pavasarinis valymas, tačiau tuo pačiu tikima, kad apsivalymas pritrauks turtus ir sveikatą, išvarys piktąsias dvasias ir žiemos negandas. Apsivalymas gali iš tiesų būti naudingas.
Didysis Šeštadienis yra Velykinių kiaušinių marginimo diena. Tradiciškai, jie yra dažomi natūraliais dažais. Kiaušiniai dažomi viena spalva arba juos įsukant į surinktas žoleles ir lapus, taip sukuriant natūralius ir įspūdingus ornamentus.
Prieš pat Velykų Sekmadienį, atkeliauja „Velykų Bobutė“, palikdama vaikams kiaušinių ir saldainių. Vaikai ruošiasi „Velykų Bobutės“ atvykimui Velykų Ryte ir sode bei krūmuose palieka pintines, tačiau ji yra žaisminga, ir po visą kiemą išslapsto kiaušinius, kad vaikai turėtų juos surasti.
Prieš Velykų Dienos pietus, yra įprasta supjaustyti ir padalinti vieną kiaušinį, visiems prie stalo esantiems žmonėms. Šis „pasidalijimas kiaušiniu“ yra vienybės simbolis. Pietūs būna sotūs ir jų metų yra valgoma daug mėsos, tokios kaip aviena, kumpis, kiauliena, dešrelės kepta antiena ir kepta višta. Taip pat valgomi ir tipiniai Velykiniai patiekalai – Velykiniai kiaušiniai, įdaryti grybai, salotos, džiovintų vaisių duona, medaus pyragas ir daugybė kitų.
Ankstesni metai
| Metai | Data | Diena | Šventes |
|---|---|---|---|
| 2024 | kovas 31 d. | sekmadienis | Velykos |
| balandis 1 d. | pirmadienis | Velykų antroji diena | |
| 2023 | balandis 9 d. | sekmadienis | Velykos |
| balandis 10 d. | pirmadienis | Velykų antroji diena |